Kategorija: Patiekalai

Jie tyliai laukia po sniegu…. Jie stebina mus savo ištverme  siaučiant ankstyvojo pavasario darganoms. Juos drąsiai galima krauti į salotų dubenį   ir mėgautis  pirmosiomis  natūralios gyvosios ląstelienos porcijomis. Pirmieji valgomi augalai pavasarį.
Kas jie, kaip juos pažinti ir pasigaminti skanias salotas?

Garsvu-lapeliai

Paprastoji garšva
Aegopodium podagraria L.
Ashweed
Сныть обыкновенная

Rasite kiekviename patvoryje ir lapuočių miške, pamiškėje. Šliaužiantis baltas  šakniastiebis nuolat leidžia  naujas atžalas, tad  sukultūrintoje žemėje nepageidautinas augalas.
Lapelius drąsiai dėkite į salotas, sriubas, troškinius, naudokite  žaliesiems kokteiliams. Tai  pat pavasarinis vitamino C šaltinis. Rašoma, kad garšvos cheminė sudėtis artima kraujo sudėčiai, bet veikia priešingai nei dilgėlė, t.y. skystina kraują. Jauni lapeliai labai dekoratyvūs, tad tiks patiekalų papuošimui. Beje,  teko girdėti, kad vienas iš lietuviškų šio augalo sinonimų yra „trilapis“. O kaip šį augalą vadinate jūs?

jaunos-dilgeles

Dilgėlė
Urtica dioica L.
Nettle
Крапива двудомная

Augimvietės artimos garšvos augimvietėms (derlinga žemė, nesausringa vieta). Jauni ūgliai  beveik nedilgina, tad galima prisiskinti plikomis rankomis.  Naudokite žaliesiems kokteiliams, blynelių kepimui. Švelniai nuplikyti tiks salotoms, mišrainėms (pvz. su kiaušiniais), troškiniams, pertrintoms ir visoms kitoms sriuboms (pvz. puikiai dera su rūgštynėmis). Ruoškite įdarus blyneliams, pyragėliams, pyragams…
Puikus kraujo atstatymo  tandemas su garšva, nes pastaroji  silpnina kraujo krešėjimą, o dilgėlė didina (nors garsūs žolininkai sako , kad pavasarį ši dilgėlės savybė yra silpna).
http://www.zolynunamai.lt/vieno-kasnelio-dilgeliu-blyneliai/
http://www.zolynunamai.lt/silkes-dilgeliu-uzkanda/
http://www.zolynunamai.lt/dilgeliu-sriuba/
http://www.zolynunamai.lt/dilgeliu-sulciu-gerimas-su-medumi/

 

salotines-sultenesSalotinė sultenė
Valerianella locusta (L.) var. oleracea
Cornsalad
Полевой салат (Валерьяница колосковая)

Iš pradžių sultenę reikia įsėti bet kokiame nereikalingame dirvos plotelyje, tiks ir pavėsinga vieta. Sėjame rudenį.  Iki žiemos augalas suformuoja skroteles, kurios puikiai žiemoja (atlaikė ir šių metų besniegį šaltąjį laikotarpį), o pavasarį telieka  rauti išvaizdžias gūželes, krauti į salotų dubenį, puošti jais patiekalus. Nors sultenės yra valerijoninių šeimos augalas, nei ilgaamžiškumu, nei  valerijono savybėmis nepasižymi. Tai nereiklus  vienmetis ir lengvai išsisėjantis augalėlis, kuris  vitaminais  pradžiugins ne tik jus, bet ir jūsų gyvūnus,  pavyzdžiui,  jūros kiaulytes.

nakvisos-lapeliai

Dvimetė nakviša
Oenothera biennis L.
Common evening-primrose
Ослинник двулетний

Puikiosios puošniosios dvimetės nakvišos skrotelės  papuoš salotų dubenį, sumuštinį…Šaknis tiks į troškinius, sriubas…
http://www.zolynunamai.lt/ryto-sumustinis-su-nakvisa/

 

 

 

raktazole

Pavasarinė raktažolė
Primula  veris L.
Butterweed. Cowslip
Первоцвет (примула) весенний (примула лекарственная)

Geriausia užsiveisti šių raktažolių pievelę, nes jos nebijo augti  ekstremaliomis  sąlygomis.
Sutiksite ją ir gamtoje, tačiau svarbu nesumaišyti su  aukštąja raktažole ( P. elatior), kuri yra labai reta ir todėl neskintina ir nerautina. Į salotas tiks  tiek žiedai, tiek lapeliai.

 

 

rugstyne-2Valgomoji rūgštynė
Rumex acetosa L.
Sorrel
Щавель кислый

Nuostabus vitamino C šaltinis ir puiki rūgštelė pavasarinėse salotose ir pvz. pyragėlių įdaras.
http://www.zolynunamai.lt/pyrageliai-su-rugstynemis/

 

 

 

vilkpupe Didžioji vilkpupė
Hylotelephium maximum (L.) Holub
Large-leaved stone-crop
Oчиток большой

Didžiąją vilkpupę pažinsite iš  balsvų, kaip ir lapai, maistui tinkančių gumbelių ir  balsvai gelsvų žiedų. Ją rasite  pamiškėse, sausuose retuose miškuose, šlaituose, o kartais ir dirvonuose, nes gumbeliai nereiklūs  augimo vietai – svarbu būtų lengvas dirvožemis ir saulėta vieta. Augalas tikrai dekoratyvus, tad papuoš gėlyną.
Lapeliai švelniai rūgštaus skonio, puikiai tinka į salotas, valgomi su virtomis ar keptomis bulvėmis ir kt.

 

Saulutes Daugiametė saulutė
Bellis perennis L.
Common daisy
Маргаритка многолетняя

Salotoms tiks tiek lapeliai, tiek žiedai.
Šis augalas lengvai užsisėja pats, išplinta vejose ir  vitaminais salotas gali praturtinti ištisus metus.

 

 

 

KiaulpienePaprastoji kiaulpienė
Taraxacum officinale  F.H. Wigg. s. l
Dandelion
Одуванчик лекарственный

Lapai jums kartūs?
1.Užvožkite augalus tamsiais daiktais – vazonėliais ar  kibirais keletui dienų. Lapai išbals, taps ne tokie kartūs.
2.Palaikykite vandenyje, galima sūdytame. Apšlakstykite citrinos sultimis.
3. Pripraskite ir mėgaukitės kartumynais, kurių mūsų mityboje taip trūksta.
Lapai ne tik vitaminingi, bet ir gerinantys medžiagų apykaitą.
http://www.zolynunamai.lt/kiaulpieniu-ananasu-sultys/

BuilisKrūminis builis
Anthriscus sylvestris (L.) Hoffm.
Chervil
Купырь лесной

Gamtoje auga daug  skėtinių augalų, iš kurių keletas yra nuodingų, tad  prieš valgydami įsitikinkite ar tai tikrai krūminis builis.
Krūminį builį geriausia pažinti jo sėklų nokimo metu, nes sėklos yra  juodos. Pats augalas kvapas primena saliero ir morkos kvapų mišinį. Šaknis  forma  panaši į  laukinę morką, kvapas taip pat, tik yra daug stipresnis ir intensyvesnis. Krūminiu augalas pavadintas  matyt todėl, kad  jam patinkančiose augimvietėse sukeroja tankiais daugiamečiais krūmais ir poros augalų užtenka  tam, kad jo,  kaip prieskonio, užtektų visai vasarai. Tinka dėti į pačius įvairiausius patiekalus.

ZliugeDaržinė žliūgė
Stellaria media L.
Chickweed
Звездчатка средняя (мокрица)

Pamirškite, kad žliūgė yra piktžolė. Tai puikus maisto ir sveikatos šaltinis, kuris  niekada neišsisems darže,  jei  tik žliūgių…šiek tiek pagailėsite. Puikiausia yra tai, kad žliūgė lengvai ištveria šalčius ir tik sniegui nutirpus toliau tęsia vegetaciją. Salotos, sriubos, žalieji kokteiliai, pastos… Valo organizmą, stiprina nervus ir širdį.

http://www.zolynunamai.lt/zliugiu-ir-meliono-kokteilis/

Žolynų namų salotos
Susmulkiname visas turimas žalumynines valgomas žoles, santykiai nėra svarbūs, kuo įvairiau , tuo skaniau.  Į mišinį įpilame sėmenų aliejaus, šiek tiek druskos, o jei norisi – ir pipirų.  Salotas galima paįvairinti pomidoru bei kokiu nors sūriu (tofu, baltu, baltu parūkytu, mozzarella ar panašiu) ar varške.  Mes valgome su  Žolynų namų, žolių miltais ir topinambais praturtinta duona. Skanu ir su kitomis juodomis, ypač raugo, duonomis.

Pasakojame kaip nusidažyti ypatingus margučius, o straipsnio pabaigoje pateikiame informaciją apie dažymui skirtas mūsų ruošiamas priemones.

Alksnio-zievemis-marginti-marguciai- ler-Easter-eggs-dyed-with-adler-barkMargučių dažymui reikės:

Poros saujų  juodalksnio žievių;
5-6 surūdijusių vinių ar kitų gelžgalių;
Apie 600 ml raugintos beržų  sulos (arba  2-3 proc. acto). Jei naudosite citrinos rūgštį, gausite įvairaus intensyvumo melsvai pilkus margučius.
Žiupsnio druskos;
Saujos  svogūnų lukštų;
Įvairių žalių ar džiovintų augalų lapelių bei žiedų.

Dažų ruošimas

Juodalksnių žievių prisirinkome  dar pernai, tad dažymui naudojome jau džiovintas. Jei neturite sklypo kur auga juodalksniai, ar nereikia jų retinti, verta pasidairyti po aukštos įtampos juostomis ar pakelėse – ten tikrai galima rasti maždaug rankos storumo priguldytų medelių. O jei jie buvo pjauti prieš pat lapų sprogimą, žievė turėtų luptis ypatingai lengvai. Tik lupkite atsargiai, nes juodalksnių žievės vidus yra tamsiai raudonos spalvos, kuri  lengvai nudažo pirštinėmis neapsaugotas rankas.

Juodalksnio-zieve-dazyti-marguciaiJuodalksnio žievės, jei ją renkate tik  margučių marginimui, jums tereikės gerų poros saujų.
Žievę ir kelias surūdijusias vinis ar kitus gelžgalius užpilame parūgštintu vandeniu taip, kad apsemtų. Mes išbandėme metų senumo raugintą sulą, kuri suveikė kuo puikiausiai :).  Dažams ruošti tinka ir skiestas actas. Galima išbandyti ir pvz.  skystį nuo raugintų agurkų.
Rūgštele užpiltas žieves  šiltai palaikome bent pora parų.

Kiaušinių dažymas
Jei norite visiškai juodų kiaušinių, nevirtus sudėkite į puodą ir užpilkite skysčiu nuo žievių bei  įberkite žiupsnį druskos tam, kad dažai geriau „kibtų“. Virkite įprastai. Beje, jei kiaušinius pirkote parduotuvėje, gali nenusidažyti „pramoninis“ antspaudas, tad turėsite labai originalių margučių (žr. nuotrauką).
Jei patinka margi, ornamentuoti kiaušiniai ir norite jų turėti greitai, verta pasinaudoti mūsų patikrintu būdu.Iskiles-naturaliais-dazais-margintas-margutis
Mes nevirtus kiaušinius kai kuriose vietose padengėme sudrėkintais svogūnų lukštais, o po jais dar paklojome dilgėlių,  įvairių kitų žalių bei džiovintų lapelių ir apvyniojome siūlu arba įrišame į suplyšusios pėdkelnės gabaliuką.
Kiaušinius sudėjome į pasiruoštą skystį ir virėme kaip įprasta – apie 10 minučių. Išgriebėme, palaikėme šaltame vandenyje,  nukarpėme siūlus…ir…mums tai, ką pamatėme, labai patiko.
Patiko daug labiau, nei vien svogūnų lukštais dažyti kiaušiniai (palyginimas – paskutinėje nuotraukoje). O jei pro kiaušinio lukštą pateko dažo, tokio margučio nei „apipjaustyti“, nei išmesti nereikės,  jį galima ir valgyti, ir krauti į mišraines.
Ir…nedidelis priminimas. Priminimas apie pataisus, kurie nenaudotini Velykų stalo puošybai, nes yra saugomi augalai. Juos puikiausiai pakeis žiemės, kurios gali augti  kiekviename gėlyne, nes  yra visžalės, nebijo nei karščio, nei  šalčio, nei nederlingos žemės.
Gamtiniais-dazais-dazyti-marguciai-Easter-eggs-dyed-with-natural-colour

 Kas tiktų Jūsų 2016 metų Velykoms iš Žolynų namų kraitelės:

1. Priemonių rinkinys 8-10 kiaušinių juodai ar melsvai nudažyti (juodalksnio žievė, rūdgaliai, receptai). 4€
2. Butelis raugintos sulos (margučių dažui raugti, įvairiems marinatams ruošti 2€
3. Žolelių rinkinys margučių marginimui (flioksų žiedai, paparčių lapai, kt.). 1€
4. Džiovintų augalų rinkinys žalsvai margučių spalvai išgauti (garšvos, dilgėlės, kt.) 2€
5. Verbų tipo džiovintų augalų  puokštės 2€

 Organizuojame mokymus- margučių  dažymo popietes 

 

BergenijaTie, kas  nuskynė ir į kompostą išmetė parudusius bergenijų lapus,  gali prie šio straipsnelio grįžti…pavasarį.
Nes į kompostą nukeliavo  ne  „numirę“ bergenijų lapai, o puiki arbata.  Naujų kvapniai arbatai tinkamų lapų bergenija  padovanos nutirpus sniegui.
Bergenija (Bergenia crassifolia) natūraliai auga  kalnuotose Sibiro, Altajaus, Vidurinės Azijos vietovėse lapuočių, kedrų miškuose,  tad pas mus taip pat geriausiai jaučiasi šiek tiek šešėliuotoje vietoje. Gal todėl  ji taip mėgstama ne tik gėlynų pakraščiuose bet ir …kapuose.
Paklausinėjus gėlynų šeimininkų pasidaro aišku, kad bergenija yra vertinama visų pirma dėl savo nereiklumo – ji  daugiametė, nebijo sausrų, žaliuoja visus metus, suformuoja  plačią lapiją.

bergenijos -arbata

O štai apie jos gydomąsias  ir skonines savybes yra girdėjęs labai retas. Augalo arbata  ne tik švelniai tonizuoja, bet ir stabdo puvimo procesus žarnyne, veikia priešuždegimiškai ir ji… labai skani.
O ruošti šią arbatą labai paprasta. Nuskintus lapus tereikia nuplauti vandeniu ir  palaikyti atviroje vietoje kol išdžius. Tai įvyksta greitai  net ir nedžiovinant specialiais prietaisais. Sausus lapus tereikia sugniaužyti rankomis ir jie subirs į mažus, arbatai jau tinkančius gabalėlius.
O šiuos jau plikome  įprastai,  kaip ir bet kurią kitą arbatą.
Jei kartais  išgirsite  ką nors sakant „Aлтайский чай“ (Altajaus arbata) , žinokite, kad kalbama apie šią, bergenijos  lapų arbatą.

 

Dar viena vasaros kokteilio idėja. Su nakvišos žiedais..

Nakvisos-ziedaiNakviša. Iš šiaurės Amerikos atkeliavęs augalas, kurio sėklų aliejus gelbsti moteris menopauzės metu :).

Primename, kad nakvišos visos dalys valgomos:  lapai, šaknys, žiedai, sėklo

a-nakvisa-3

Nakvišos dar žydi. Vakarais  dar spindi jų geltonos žvakės prieblandoje.

Ar  ragavote jų žiedų?

Jei ne vienų, tai, pavyzdžiui,  taip: įsidėję  į žiedo vidurį  laukinę žemuogę…
O jei  žemuogės jau suvalgytos, susiplakime arbūzų ir nakvišos kokteilį,  jei norisi – paskaninkime medumi ir citrina…Arbuzu-nakvisos-kokteilis

 

Lažinamės, kad:

a.  pažįstate dirvinę usnį ir..
b. jei ji auga Jūsų sklype, Jus tikrai nervuoja.

Siūlome jau  antrą paprastą ir jau ne vieną įkvėpusį receptuką, kuris padės su usnimis susidoroti  joms neįprastu būdu.

Usniu-troskinys-stewed-thislesReikės gero pluošto dirvinių usnių ir sviesto.
Visi kiti  priedai  dedami pagal skonį išnaudojant  tai, ką rasite  užsilikusio  šaldytuve ar žygio krepšyje.

Nuotraukoje  įamžintas receptas ruoštas taip:
1. Pluoštas usnių paverstas „šparagais“ kaip aprašyta čia:  http://www.zolynunamai.lt/usnis-piktzole-ar-sparagai;

2. Usnių stiebeliai susmulkinti  nedideliais gabaliukais bei  patroškinti svieste kad suminkštėtų. Įberta šiek tiek druskos, pipirų.
3. Į suminkštėjusių uglių masę subertos kumpio juostelės, o  kiek palaukus – pora saujų smulkintų bananų.

Skanaus…ir diiiidelių Jums usnių. 🙂

Garsvomis idaryti pievagrybiai

 

Jaunus garšvų lapelius susmulkiname ir sumaišome su šiek tiek paplaktu kiaušiniu.
Galima įpilti druskos ir pipirų, tačiau visiškai nebūtina – bus skanu ir taip.
Po šaukšelį įdaro dedame į pievagrybių kepurėles.

Į gilią keptuvę sudedamame kepurėles, įdedame šiek tiek lydyto sviesto ir uždengę patroškiname apie 5 min. arba tol, kol kiaušinis sukietės.

Šis paprastas-neįprastas patiekalas skanus tiek karštas, tiek šaltas (kaip užkandis).

Moliugu-nakvisu-margablyniai- Vadovėlinė tiesa apie sveiką kramtymo aparatą ir žarnyną yra ta, kad jei  jie nejuda – suserga.  O lengviausia ką mes jiems galime patiekti – tai  daug ląstelienos turintys produktai. Spaudžiant sultis, be tikėjimo jų vartojimo privalumais,  mane nuolat kamuoja dviprasmybė: ar visgi mes teisingai elgiamės burzgindami įvairiausias sulčiaspaudes ir į šiukšlių konteinerius ir kompostines išmesdami ne mažiau vertingą daržovių bei vaisių  dalį – ląstelieną.

Vienoje laidoje teko girdėti kalbant dietologę, kuri  liepė visas sulčiaspaudes atiduoti…utilizuoti ir kuo greičiau griebtis kramtymo. Taip pat,  gamindama  kokį nors žaliąjį kokteilį,  nuolat prisimenu  vieną knyginę rekomendaciją:  jei vartojate daug žaliųjų kokteilių, t.y. mažai kramtote, pravartu įsigyti x įtaisą ir jį žiaumoti kad  kramtymo sistema…nesiatrofuotų… :).

Nesu nei  vien žaliųjų kokteilių gėrėjų, nei  šimtaprocentinių morkų kramsnotojų pusėje. Tiesiog žiūrint į lėkštes topinambų, moliūgų, burokėlių ar kitų daržovių išspaudų ir suvokiant jų naudą, nekyla ranka palydėti to turinio  į kompostą. Na, galų gale tai dar ir neekonomiška.

Taigi nejučiomis pradėjau eksperimentuoti  ir dalinuosi šeimos „palaimintais“ labai paprastais receptais.

P.S. patiekalai gaminti iš lėtaeige sulčiaspaude gautų  išspaudų. Moliūgai –  vandeninga daržovė, tad jos nuvandeninimas tik palengvina  kai kurių patiekalų ruošimą. 

Moliugu-nakvisu-blyneliai

Margablyniai su moliūgų išspaudomis ir nakvišų sėklomis.

Į išspaudas  įpilame  panašų kiekį  miltų,  įmušame 1-2 kiaušinius,  įpilame pieno arba vandens,  pora šaukštų aliejaus, pagal skonį  įberiame cukraus ir žiupsnį druskos. Tešla užmaišoma tokio tirštumo, kad  lengvai kabintųsi šaukštu. Į tešlą, jei turime, įpilame saują nakvišų sėklų. Kepame blyninėje.  Gardiname  jogurtu, uogiene, uogomis, pušų sirupu…

 

 |

Moliugu-varskes-kukuliukai Varškėtukai su moliūgų išspaudomis.

Lygiomis dalimis  sumaišome išspaudas ir varškę. Įmušame kiaušinį.  Miltų pilame tiek, kad tešla nebūtų skysta. Pagal skonį saldiname bei  „druskiname“. Kukuliukus formuojame rankomis. Jei prie jų labai limpa – tešlą ir rankas pasibarstome miltais. Verdame šiek tiek pasūdytame vandenyje.

 

 

 
Mielinės bandelės su moliūgų išspaudomis.

Moliugu-isspaudu-bandeles-1 Moliugu-ispaudu-blyneliai-3

Šiek tiek tirštesnė tešla nei spurgyčių. Rankomis formuojame bandelės. Skardoje pakilusios bandeles  kepame orkaitėje apie 180 laipsnių temperatūroje.

Moliugu-spurgos

Spurgytės su moliūgų išspaudomis.

Šiek tiek tirštesnė nei margablynių tešla kildinama pasitelkus  mieles. Iš pakilusios tešlos šaukštu formuojame spurgytes ir verdame įkaitintame lydytame svieste arba aliejuje.
Apibarstome miltiniu cukrumi.

 

 

 

 

 

 

 

Mes, moterys, išradingos ir tiesa sakant, suktos :).
Bet dėl vienos suktybės man nei gaila, nei gėda.  Netgi, sakyčiau, drįstu didžiuotis  Suktybės kodinis pavadinimas: „Kaip šeimai sumaitinti …pastarnokus“.
pastarnokas-krienas-kasta-2014-01-10Pastarnokas (Pastinaca sativa L.) – pati nereikliausia daržovė. Pati išsisėja bei užauga ir nelabai derlingoje dirvoje. Dažnai juos galima sutikti ir laukinėje gamtoje: pakelėse, pievose, dykvietėse.  Vidurvasarį  taip išskleidžia lapiją, kad  galima juos pamiršti iki tol, kol prireiks į patiekalą- jokia naujai išdygusi žolė jų nebeužstelbs. Šaknų dydžiu jie dažnai pralenkia morkas ir gali prisivyti ir cukrinį runkelį. Be to, neteko matyti, kad juos kas nors ypatingai mėgtų apgraužti, o  antrais metais sužydęs pastarnokas privilioja tuntus vabzdžių. Ir dar: jie žiemoja dirvoje, tad jei žemė neįšalusi, galite jų šaknis kasti  kad ir viduržiemį (beje, šios nuotraukos herojams kaip tik tai ir nutiko 2014 m. sausio 12 dieną).  Tad  atrodo,  kad užsisėjai daržą pastarnokais ir gali miegoti kur ant krosnies – tikras daržininkų džiaugsmas ir gerovės pagrindas turėtų būti ta didžiulė, riebi balta šaknis.  Juolab, kad pastarnokų šaknyse  yra ir baltymų,  ir cukrų, ir fosforo, ir vitamino C, tt.Svieste kepti pastarnoku griezineliai

Bet, deja, jie turi vieną bėdą: dėl eterinių aliejų ir aromatinių medžiagų kvapo ir specifinio skonio ne visi juos mėgsta. Namų bandymų  su užsiaugintais pastarnokais buvo atlikta kuo įvairiausių: pertrintos sriubos, troškiniai, salotos, blyneliai  ir kt. Šeimynos verdiktas visais atvejais buvo vienas:  „Ir vėl tu tų  p….. čia pridėjai. Fu…“

Pirmą kartą tos frazės  iš savo 4 šeimos narių neišgirdau kai pastarnokų griežinėlius  pabandžiau iškepti lydytame svieste.Valio. Beje, tikrai skanu.
Pastarnoku-kavaAntrasis būdas – pastarnokų kava.

Trečiasis būdas – įvairių daržovių sultys įmaišant ten  ir pastarnokų sulčių.

Ketvirtasis  būdas gimė tuomet, kai visa apsiašarojusi nuo smulkinamų krienų pradėjau mąstyti kuo čia tą koncentratą praskiedus taip, kad nenukentėtų konsistencija ir spalva. Ir, eureka, po ranka pasipainiojo šaldytuvo apačioje nuobodžiaujantis  baltas, kaip ir  krieno šaknis,  pastarnokas.

Nedrąsiai šaukštelį  naujųjų krienų ištiesiau  vyrui…ir jis nesuprato, kad  ten yra pastarnokų –   krienai taip užslopino specifinį jų kvapą ir skonį. Krienus palaimino ir uošvis – tikras šio patiekalo ekspertas.

Taigi dabar mes krienus gaminame paprastai ir greitai: supjaustome abi daržoves nedideliais Krienai su pastarnokais ir burokeliaisgabaliukais ir malame lėtaeige sulčiaspaude, o po to jos atskirtas sultis ir tirščius sumaišome.Pagaminame  mišinį iš vandens, cukraus, citrinos rūgšties ir druskos (literatūros rekomenduojamas santykis 300 g. krienų  masei  yra šis: 450 g. vandens,  po 20 g. cukraus ir druskos, apie 10-15 g. citrinos rūgšties arba  250 g.  9% acto).  Daržovių masę marinatu  skiedžiame iki norimos konsistencijos bei skonio ir šauname … į šaldytuvą.  Taip pagaminti krienai nei juoduoja, nei greitai genda. Skanaus.

 

Kas rytą po šaukštelį  visiems šeimos nariams ir didelė tikimybė, kad žiemos peršalimo ligos praslinks pro šalį arba,  jei ir užklups, tai stipriai nesikandžios.

putinai-spanguoles-medus

Ją gaminame iš putinų, spanguolių uogų  ir medaus. Gruodžio pabaiga – sausio pradžia pats laikas tokiai uogienei gaminti ir pradėti ją vartoti. Putinus, spanguoles ir medų stengiamės maišyti lygiomis dalimis, tačiau  jei kurios nors iš sudedamųjų dalių turime mažiau – ne bėda.
Uogienė neverdama – ji gaminama ir vartojama „žalia“ kad išsaugoti visas  šių uogų gerąsias savybes,  o uogienei  šaldytuve išsilaikyti mėnesį ir  ilgiau padės  jose  esantys pektinai bei organinės rūgštys.
Beje, spanguolės galima tik sumalti, nes jų sėklytės mažos ir tikrai netrukdys skanaujant uogienę. Putinų uogose esančios sėklos primena mažas širdeles ir yra apie pusės cm diametro, tad geriau iš uogų  išgauti sultis. Šias uogas galima sutrinti paprasta trintuve ir sultis  išspausti per smulkų rėtį ar drobinį audeklą arba tam panaudoti  lėtaeigę sulčiaspaudę.

Beje, rudenį surinktas spanguolių ir putinų uogas  visiškai lengva išlaikyti vėsioje patalpoje. Spanguolės puikiai laikosi pintinėje, o putinų uogas reikia skinti ir laikyti su šakelėmis. Pastarosios geriausiai laikosi sudėtos ant grotelių ar sukabintos. Tiek spanguolės, tiek putinai yra „žiemos“  uogos ( pvz. spanguoles mūsų senoliai  rinkdavo ir rudenį, ir anksti pavasarį), tad  jas drąsiai galima krauti  į šaldiklį ir sveikatos uogienę gaminti jau iš šaldytų uogų.
Kokiomis medžiagomis mus apdovanoja tokia uogienė?
Putinuose (lit. šalt.4.1) yra iki 32 proc. invertuotojo cukraus (gliukozės ir fruktozės mišinio), rauginių medžiagų ir taninų, citrinų, skruzdžių, izovalerijono ir kt.  organinių rūgščių, vitaminų C, P, pektinų, karotinų, mangano ir kt.
Spanguolių uogose  be įvairių organinių rūgščių ir vitaminų,  gausu mikroelementų (geležies, mangano, fosforo, kalio, kalcio, cinko, sidabro, chromo, kobalto.

Šių uogų rinkinys – ne tik priešuždegiminė, priešmikrobinė ir organizmą stiprinanti priemonė, jis taip pat prisideda prie kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio normalizavimo bei kraujo sudėties gerinimo.

Sveikatos su sveikatos uogiene.

 

Mėsingos, tiesios varnalėšų šaknys  (burdock root) rytų šalyse auginamos plantacijose ir tampa daugelio patiekalų svarbiausia sudėtine dalimi. Lietuvoje jos, deja, laikomos  savotišku nevalyvumo simboliu, mat gerai auga dykvietėse, prie apleistų namų, pakelėse. Didžiuliai krūmai atrodo išties įspūdingai, o subrendusios sėklų dėžutės tik ir laukia pro šalį slenkančio gyvūno kailio ar žmogaus apdaro…

varnalesu-saknysVarnalėšų šaknys, ypač jei augalas įsikūrė riebioje drėgnoje žemėje, sunkiai įveikiamos kastuvu, nes jų ilgis gali siekti iki pusės metro (bent jau tokios išauga Žolynų namų paežerėje) ir storiu primena nemenką morką.

Mūsų naudojamas pats paprasčiausias jų paruošimo būdas yra šis:
Šaknis nuplauname po tekančiu vandeniu (naudojame šepetėlį), jei nesitingi – nuskutame viršutinį tamsų sluoksnį. Pjaustome plonais įstrižais griežinėliais ir kepame lydytame svieste. Varnalesos-kepa-svieste
Paprastai įvairias šaknis kepame savaitgalio rytais. Tokiu pat būdu kaip ir varnalėšas, kepame pastarnokus, topinambus. Miela žiūrėti kaip sukilusi šeima iš lėkštes graibsto ką tik ten spėjusius sutūpti švelniai pageltusius įvairių augalų šaknų griežinėlius. Kam patinka – barsto pipirais ir druska, tačiau  bent jau šių trijų augalų šaknys mielai skanaujamos ir be jokių prieskonių.

Kuo naudingos varnalėšų šaknys ?
Pirmiausia tuo, kad jose gausu inulino (didžiosios varnalėšos šaknyse jo yra nuo 27 iki 45 proc.), baltymų (iki 12 proc.), riebalų (iki 0,8 proc.). Jose esančios medžiagos stimuliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių atsinaujinimą, taigi gali tapti puikiu vegetarų bei medžiagų apykaitos problemų (pvz. cukrinio diabeto) kamuojamų žmonių maistu (lit. šalt. 1.4).
keptos varnalesos
Jos, kaip ir visos kitos vėlyvą rudenį iškastos šaknys, gali gana ilgą laiką išsilaikyti tiek šaldytuvo apatinėje lentynoje, tiek vėsiame rūsyje (geriau laikosi apibertos drėgnu smėliu ar drėgnomis pjuvenomis).

Beje, Lietuvoje be didžiosios ( Arctium Lappa L.) dar auga mažoji (Arctium minus Bernh), paprastoji (Arctium tomentosum Mill.), miškinė (Arctium nemorosum Lej.) varnalėšos. Visų jų savybės ir cheminė sudėtis gana panaši, o ir patys augalai nėra lengvai atskiriami. Varnalėšos – dvimetis augalas, taigi antraisiais augimo metais pavirsta įspūdingu apvaliomis pilkomis dygiomis galvutėmis aplipusiu krūmu, kuriam  storoji šaknis atiduoda visą pirmaisiais metais sukauptą energiją ir sumedėja, o rudeniop ji ir visas augalas nunyksta. Tad kasti jas reikia pirmųjų augimo metų pabaigoje arba anksti pavasarį.

Ir tikra netiesa , kad varnalėša – įkyri piktžolė. Jos šaknys neturi jokių dauginimosi savybių, jų paskirtis (kaip ir morkos, pastarnoko, burokėlio ar nakvišos) vienintelė – sukaupti kuo daugiau maisto medžiagų kitiems metams tam, kad antrametis augalas  užaugtų kuo vešlesnis ir subrandintų kuo daugiau sėklų.

Bendraukime:

Tel. 8 652 84 648

Paieška
Draugai