Kategorija: Kepta-virta

Pasakojame kaip nusidažyti ypatingus margučius, o straipsnio pabaigoje pateikiame informaciją apie dažymui skirtas mūsų ruošiamas priemones.

Alksnio-zievemis-marginti-marguciai- ler-Easter-eggs-dyed-with-adler-barkMargučių dažymui reikės:

Poros saujų  juodalksnio žievių;
5-6 surūdijusių vinių ar kitų gelžgalių;
Apie 600 ml raugintos beržų  sulos (arba  2-3 proc. acto). Jei naudosite citrinos rūgštį, gausite įvairaus intensyvumo melsvai pilkus margučius.
Žiupsnio druskos;
Saujos  svogūnų lukštų;
Įvairių žalių ar džiovintų augalų lapelių bei žiedų.

Dažų ruošimas

Juodalksnių žievių prisirinkome  dar pernai, tad dažymui naudojome jau džiovintas. Jei neturite sklypo kur auga juodalksniai, ar nereikia jų retinti, verta pasidairyti po aukštos įtampos juostomis ar pakelėse – ten tikrai galima rasti maždaug rankos storumo priguldytų medelių. O jei jie buvo pjauti prieš pat lapų sprogimą, žievė turėtų luptis ypatingai lengvai. Tik lupkite atsargiai, nes juodalksnių žievės vidus yra tamsiai raudonos spalvos, kuri  lengvai nudažo pirštinėmis neapsaugotas rankas.

Juodalksnio-zieve-dazyti-marguciaiJuodalksnio žievės, jei ją renkate tik  margučių marginimui, jums tereikės gerų poros saujų.
Žievę ir kelias surūdijusias vinis ar kitus gelžgalius užpilame parūgštintu vandeniu taip, kad apsemtų. Mes išbandėme metų senumo raugintą sulą, kuri suveikė kuo puikiausiai :).  Dažams ruošti tinka ir skiestas actas. Galima išbandyti ir pvz.  skystį nuo raugintų agurkų.
Rūgštele užpiltas žieves  šiltai palaikome bent pora parų.

Kiaušinių dažymas
Jei norite visiškai juodų kiaušinių, nevirtus sudėkite į puodą ir užpilkite skysčiu nuo žievių bei  įberkite žiupsnį druskos tam, kad dažai geriau „kibtų“. Virkite įprastai. Beje, jei kiaušinius pirkote parduotuvėje, gali nenusidažyti „pramoninis“ antspaudas, tad turėsite labai originalių margučių (žr. nuotrauką).
Jei patinka margi, ornamentuoti kiaušiniai ir norite jų turėti greitai, verta pasinaudoti mūsų patikrintu būdu.Iskiles-naturaliais-dazais-margintas-margutis
Mes nevirtus kiaušinius kai kuriose vietose padengėme sudrėkintais svogūnų lukštais, o po jais dar paklojome dilgėlių,  įvairių kitų žalių bei džiovintų lapelių ir apvyniojome siūlu arba įrišame į suplyšusios pėdkelnės gabaliuką.
Kiaušinius sudėjome į pasiruoštą skystį ir virėme kaip įprasta – apie 10 minučių. Išgriebėme, palaikėme šaltame vandenyje,  nukarpėme siūlus…ir…mums tai, ką pamatėme, labai patiko.
Patiko daug labiau, nei vien svogūnų lukštais dažyti kiaušiniai (palyginimas – paskutinėje nuotraukoje). O jei pro kiaušinio lukštą pateko dažo, tokio margučio nei „apipjaustyti“, nei išmesti nereikės,  jį galima ir valgyti, ir krauti į mišraines.
Ir…nedidelis priminimas. Priminimas apie pataisus, kurie nenaudotini Velykų stalo puošybai, nes yra saugomi augalai. Juos puikiausiai pakeis žiemės, kurios gali augti  kiekviename gėlyne, nes  yra visžalės, nebijo nei karščio, nei  šalčio, nei nederlingos žemės.
Gamtiniais-dazais-dazyti-marguciai-Easter-eggs-dyed-with-natural-colour

 Kas tiktų Jūsų 2016 metų Velykoms iš Žolynų namų kraitelės:

1. Priemonių rinkinys 8-10 kiaušinių juodai ar melsvai nudažyti (juodalksnio žievė, rūdgaliai, receptai). 4€
2. Butelis raugintos sulos (margučių dažui raugti, įvairiems marinatams ruošti 2€
3. Žolelių rinkinys margučių marginimui (flioksų žiedai, paparčių lapai, kt.). 1€
4. Džiovintų augalų rinkinys žalsvai margučių spalvai išgauti (garšvos, dilgėlės, kt.) 2€
5. Verbų tipo džiovintų augalų  puokštės 2€

 Organizuojame mokymus- margučių  dažymo popietes 

 

Lažinamės, kad:

a.  pažįstate dirvinę usnį ir..
b. jei ji auga Jūsų sklype, Jus tikrai nervuoja.

Siūlome jau  antrą paprastą ir jau ne vieną įkvėpusį receptuką, kuris padės su usnimis susidoroti  joms neįprastu būdu.

Usniu-troskinys-stewed-thislesReikės gero pluošto dirvinių usnių ir sviesto.
Visi kiti  priedai  dedami pagal skonį išnaudojant  tai, ką rasite  užsilikusio  šaldytuve ar žygio krepšyje.

Nuotraukoje  įamžintas receptas ruoštas taip:
1. Pluoštas usnių paverstas „šparagais“ kaip aprašyta čia:  http://www.zolynunamai.lt/usnis-piktzole-ar-sparagai;

2. Usnių stiebeliai susmulkinti  nedideliais gabaliukais bei  patroškinti svieste kad suminkštėtų. Įberta šiek tiek druskos, pipirų.
3. Į suminkštėjusių uglių masę subertos kumpio juostelės, o  kiek palaukus – pora saujų smulkintų bananų.

Skanaus…ir diiiidelių Jums usnių. 🙂

Garsvomis idaryti pievagrybiai

 

Jaunus garšvų lapelius susmulkiname ir sumaišome su šiek tiek paplaktu kiaušiniu.
Galima įpilti druskos ir pipirų, tačiau visiškai nebūtina – bus skanu ir taip.
Po šaukšelį įdaro dedame į pievagrybių kepurėles.

Į gilią keptuvę sudedamame kepurėles, įdedame šiek tiek lydyto sviesto ir uždengę patroškiname apie 5 min. arba tol, kol kiaušinis sukietės.

Šis paprastas-neįprastas patiekalas skanus tiek karštas, tiek šaltas (kaip užkandis).

Moliugu-nakvisu-margablyniai- Vadovėlinė tiesa apie sveiką kramtymo aparatą ir žarnyną yra ta, kad jei  jie nejuda – suserga.  O lengviausia ką mes jiems galime patiekti – tai  daug ląstelienos turintys produktai. Spaudžiant sultis, be tikėjimo jų vartojimo privalumais,  mane nuolat kamuoja dviprasmybė: ar visgi mes teisingai elgiamės burzgindami įvairiausias sulčiaspaudes ir į šiukšlių konteinerius ir kompostines išmesdami ne mažiau vertingą daržovių bei vaisių  dalį – ląstelieną.

Vienoje laidoje teko girdėti kalbant dietologę, kuri  liepė visas sulčiaspaudes atiduoti…utilizuoti ir kuo greičiau griebtis kramtymo. Taip pat,  gamindama  kokį nors žaliąjį kokteilį,  nuolat prisimenu  vieną knyginę rekomendaciją:  jei vartojate daug žaliųjų kokteilių, t.y. mažai kramtote, pravartu įsigyti x įtaisą ir jį žiaumoti kad  kramtymo sistema…nesiatrofuotų… :).

Nesu nei  vien žaliųjų kokteilių gėrėjų, nei  šimtaprocentinių morkų kramsnotojų pusėje. Tiesiog žiūrint į lėkštes topinambų, moliūgų, burokėlių ar kitų daržovių išspaudų ir suvokiant jų naudą, nekyla ranka palydėti to turinio  į kompostą. Na, galų gale tai dar ir neekonomiška.

Taigi nejučiomis pradėjau eksperimentuoti  ir dalinuosi šeimos „palaimintais“ labai paprastais receptais.

P.S. patiekalai gaminti iš lėtaeige sulčiaspaude gautų  išspaudų. Moliūgai –  vandeninga daržovė, tad jos nuvandeninimas tik palengvina  kai kurių patiekalų ruošimą. 

Moliugu-nakvisu-blyneliai

Margablyniai su moliūgų išspaudomis ir nakvišų sėklomis.

Į išspaudas  įpilame  panašų kiekį  miltų,  įmušame 1-2 kiaušinius,  įpilame pieno arba vandens,  pora šaukštų aliejaus, pagal skonį  įberiame cukraus ir žiupsnį druskos. Tešla užmaišoma tokio tirštumo, kad  lengvai kabintųsi šaukštu. Į tešlą, jei turime, įpilame saują nakvišų sėklų. Kepame blyninėje.  Gardiname  jogurtu, uogiene, uogomis, pušų sirupu…

 

 |

Moliugu-varskes-kukuliukai Varškėtukai su moliūgų išspaudomis.

Lygiomis dalimis  sumaišome išspaudas ir varškę. Įmušame kiaušinį.  Miltų pilame tiek, kad tešla nebūtų skysta. Pagal skonį saldiname bei  „druskiname“. Kukuliukus formuojame rankomis. Jei prie jų labai limpa – tešlą ir rankas pasibarstome miltais. Verdame šiek tiek pasūdytame vandenyje.

 

 

 
Mielinės bandelės su moliūgų išspaudomis.

Moliugu-isspaudu-bandeles-1 Moliugu-ispaudu-blyneliai-3

Šiek tiek tirštesnė tešla nei spurgyčių. Rankomis formuojame bandelės. Skardoje pakilusios bandeles  kepame orkaitėje apie 180 laipsnių temperatūroje.

Moliugu-spurgos

Spurgytės su moliūgų išspaudomis.

Šiek tiek tirštesnė nei margablynių tešla kildinama pasitelkus  mieles. Iš pakilusios tešlos šaukštu formuojame spurgytes ir verdame įkaitintame lydytame svieste arba aliejuje.
Apibarstome miltiniu cukrumi.

 

 

 

 

 

 

 

Mėsingos, tiesios varnalėšų šaknys  (burdock root) rytų šalyse auginamos plantacijose ir tampa daugelio patiekalų svarbiausia sudėtine dalimi. Lietuvoje jos, deja, laikomos  savotišku nevalyvumo simboliu, mat gerai auga dykvietėse, prie apleistų namų, pakelėse. Didžiuliai krūmai atrodo išties įspūdingai, o subrendusios sėklų dėžutės tik ir laukia pro šalį slenkančio gyvūno kailio ar žmogaus apdaro…

varnalesu-saknysVarnalėšų šaknys, ypač jei augalas įsikūrė riebioje drėgnoje žemėje, sunkiai įveikiamos kastuvu, nes jų ilgis gali siekti iki pusės metro (bent jau tokios išauga Žolynų namų paežerėje) ir storiu primena nemenką morką.

Mūsų naudojamas pats paprasčiausias jų paruošimo būdas yra šis:
Šaknis nuplauname po tekančiu vandeniu (naudojame šepetėlį), jei nesitingi – nuskutame viršutinį tamsų sluoksnį. Pjaustome plonais įstrižais griežinėliais ir kepame lydytame svieste. Varnalesos-kepa-svieste
Paprastai įvairias šaknis kepame savaitgalio rytais. Tokiu pat būdu kaip ir varnalėšas, kepame pastarnokus, topinambus. Miela žiūrėti kaip sukilusi šeima iš lėkštes graibsto ką tik ten spėjusius sutūpti švelniai pageltusius įvairių augalų šaknų griežinėlius. Kam patinka – barsto pipirais ir druska, tačiau  bent jau šių trijų augalų šaknys mielai skanaujamos ir be jokių prieskonių.

Kuo naudingos varnalėšų šaknys ?
Pirmiausia tuo, kad jose gausu inulino (didžiosios varnalėšos šaknyse jo yra nuo 27 iki 45 proc.), baltymų (iki 12 proc.), riebalų (iki 0,8 proc.). Jose esančios medžiagos stimuliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių atsinaujinimą, taigi gali tapti puikiu vegetarų bei medžiagų apykaitos problemų (pvz. cukrinio diabeto) kamuojamų žmonių maistu (lit. šalt. 1.4).
keptos varnalesos
Jos, kaip ir visos kitos vėlyvą rudenį iškastos šaknys, gali gana ilgą laiką išsilaikyti tiek šaldytuvo apatinėje lentynoje, tiek vėsiame rūsyje (geriau laikosi apibertos drėgnu smėliu ar drėgnomis pjuvenomis).

Beje, Lietuvoje be didžiosios ( Arctium Lappa L.) dar auga mažoji (Arctium minus Bernh), paprastoji (Arctium tomentosum Mill.), miškinė (Arctium nemorosum Lej.) varnalėšos. Visų jų savybės ir cheminė sudėtis gana panaši, o ir patys augalai nėra lengvai atskiriami. Varnalėšos – dvimetis augalas, taigi antraisiais augimo metais pavirsta įspūdingu apvaliomis pilkomis dygiomis galvutėmis aplipusiu krūmu, kuriam  storoji šaknis atiduoda visą pirmaisiais metais sukauptą energiją ir sumedėja, o rudeniop ji ir visas augalas nunyksta. Tad kasti jas reikia pirmųjų augimo metų pabaigoje arba anksti pavasarį.

Ir tikra netiesa , kad varnalėša – įkyri piktžolė. Jos šaknys neturi jokių dauginimosi savybių, jų paskirtis (kaip ir morkos, pastarnoko, burokėlio ar nakvišos) vienintelė – sukaupti kuo daugiau maisto medžiagų kitiems metams tam, kad antrametis augalas  užaugtų kuo vešlesnis ir subrandintų kuo daugiau sėklų.

Vienintelis svarbesnis dalykas norint pasigaminti  lydyto sviesto namuose – turėti šiek tiek kantrybės.
Imame apie 1 kg paprasto sviesto (kuo sviestas riebesnis, tuo geriau). Netinka jokie  riebalų mišiniai, grietinėlės sviestas ir tt.
Riebų, 72-85 proc. sviestą (jei nėra savo šaltinio, t.y. karvės 🙂 ), perkame pas ūkininkus, o kartais ir prekybos centruose. Kartais, akcijų  metu, jo kaina tebūna 17-18 Lt (palyginimui lydyto sviesto kaina siekia 40-50 Lt).
Sviestą dedame į puodą (pageidautina, kad jis būtų storadugnis) ir kaitiname ant labai labai lėtos ugnies. Sviestui besilydant pradeda skirtis riebalų ir baltymų frakcijos. Sviestą maišome tik iš pat pradžių, tol, kol yra neištirpusių gabaliukų. vėliau atidengtame puode jį paliekame ir stebime. Po truputį baltymai (baltos putos) pradeda kilti į viršų. Iškilusias putas graibome ir pilame į atskirą indelį. Šios putos – ne atlieka, tai pieno baltymai ir greičiau delikatesas – labai  tinka pvz. košėms paskaninti (na, o mūsų šeimoje jos dažnai tų košių nesulaukia – sušveičiamos pvz. su batonu čia pat). Beje, nebūtina nuolat spoksoti į puodą, užtenka retkarčiais prieiti. Visas procesas trunka apie valandą.

Jei matome, kad nuo dugno sunkokai atsiskiria baltymų sluoksnis – jį  švelniai sujudiname šaukštu ir toliau „žvejojame“. Procesas baigiasi tada, kai sviestas visiškai išskaidrėja ir  įgauna švelnų riešutų kvapą. Gintarinės spalvos skystį  išpilstome į nedidelius indelius, atvėsiname ir laikome šaldytuve, nors, jei nėra vietos, šis gaminys ilgą laiką gali stovėti ir kambario temperatūroje.

lydytas-sviestas-ghi lydytas-sviestas-ghi-2

Literatūroje minimi ir kiti lydyto sviesto gaminimo būdai, pvz. perpilant per tris indus, tačiau, manau, kad jie tikrai labiau varginantys.
Kam naudojamas lydytas sviestas? Visų pirma, žinoma, kepimui. Jis ,,nesvyla“, o  jame pakepti laukiniai augalai  ir jų šaknys ypač skanūs. Jis nepamainomas kelionėse – „atlaiko“ ilgas  išvykas ir turistinius žygius. Jis –  gydomoji ir kosmetinė priemonė, nes gali būti puikiu įvairių tepalų, „mosčių“, kremų pagrindu.
Na, o  induisai šį  ghee (ghi arba gi) vadinamą sviestą laiko daugelio savo patiekalų sudėtine dalimi, naudoja ajurvedinėje medicinoje ir buityje.
Matyt neveltui, nes apibendrinant skaitytą literatūrą galima pasakyti, kad jis – didžiulis polinesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis, taigi – ir antioksidantas ir cholesterolio kiekį stabilizuojantis produktas. Be to, jame yra organizmo negaminamos  linolio rūgšties, kuri stabilizuoja ląstelių membranas, o tai  gyvybiškai svarbu visų pirma odai,   nes linolis  padeda jai sudaryti apsauginį barjerą. Taip pat šiame svieste  yra  vitaminų A, D, E, PP, mineralų – kalio, kalcio, fosforo, natrio, magnio, geležies ir tt.
Jį  vietoje kitų riebalų  įvairaus amžiaus žmonėms prie įvairiausių sutrikimų vartoti rekomenduoja  mitybos specialistai ir dietologai.
Tik klysta tie, kas mano, kad lydytas sviestas buvo visai nežinomas mūsų kultūroje.
Straipsnyje „Gyvulininkystės produktai. Pienas ir jo apdorojimas“  (šaltinis –  serijos „ iš Lietuvių kultūros istorijos“ knyga „Gyvulių ūkis XVIa-XXa. pirmojoje pusėje“, autorius R. Merkienė, 1989 m.) apžvelgiama kokie sviesto konservavimo būdai buvo naudojami seniau.
Labiausiai, žinoma, buvo paplitę įvairūs sūdymo būdai. Tačiau minimas ir sviesto lydymas. Tik mūsų protėviai neturėjo gilių tradicijų iš sviesto daryti kepimui tinkamą produktą- tam buvo  naudojami gyvuliniai riebalai. Dažniausiai lydė  seną neskanų sviestą arba didsviestį. Beje, sviesto, kaip  ir lydytos grietinės gaminimas, vykdavo pravėsusioje  duonkepėje krosnyje pastatant  indą su produktu į ten kuriam tai laikui.
Tarpukario kulinarinėse knygose minimas dar vienas įdomus sviesto lydymo būdas: sviestas būdavo dedamas į vandenį, kaitinamas, vėsinamas, vanduo  nupilamas ir tai būdavo kartojama kelis kartus. Baltymus praradusi masė sūdoma. Taip paruoštas sviestas galėjo stovėti  taip pat labai ilgai.

Kai draugės dukra Miglė papasakojo apie šiuos pyragėlius, dar nepatikėjau, kad tai pyragėliai, kuriuos… sunku sustoti valgius. 
Pasirodo, kad  tai tikrai pavojingi pyragėliai. Mmmm…..

 7-jau

Tešlai:
2 pakeliai varškės;
miltų (tiek, kad maišant su varške gautųsi minkšta, lengvai kočiojama tešla).

Įdarui: 
apie 300 g. rūgštynių;
3-4 šaukštai cukraus.

Aliejaus ar lydyto sviesto( virimui).

Štai kaip Miglė gamino šiuos pyragėlius:

1. Iš varškės ir miltų išminkė tešlą.
2.Susmulkino ir apibarsčiusi cukrumi uždengtame inde ,,sukratė“  rūgštynes.
3. Iš  tešlos suformavo  delno dydžio skritulėlius.
3-i-teslos-blynelius-dedame-rugsrynes
4. Į skritulėlių vidų dėjo po žiupsnį rūgštynių ir formavo pyragėlius.
4-pries-kepima
5. Pyragėlius metė į karštus riebalus ir  virė iki kol jie pasidarė  gundančiai geltonos spalvos.
6. Prapjovė vieną pyragėlį…Mmmmm….

6-jau-varva-seiles

8-mums-blyneliai-labai-o-katinui-nelabai

Dėkoju Miglei už šių nuostabaus skonio pyragėlius. Jie mums labai labai…Tik Pilkei nelabai 🙂

Šios, kiekvieną savaitę namuose kepamos, duonos raugo padovanojo kolegės mama.
Kiekviena duona vis išeina vis kitokia. Pvz. pridėjus daug riešutų ir džiovintų vaisių ji primena pyragą.

saldi-duona

O jei pridedame žolių miltų, ji  praturtinama mikroelementais. Pvz. duona su dilgėlių miltais:
duona-su-dilgelemis

Raugas sumaišomas su 1 kg rupių ruginių, kvietinių  miltų ar jo mišinio, 6 šaukšais cukraus, 3 šaukšteliais druskos, 1 l. šilto vandens ir  įvairiausiais priedais, pvz. mirkytais grūdais, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis,  riešutais, džiovintais vaisiais, kmynais, sėmenimis, žolių miltais….Gauta masė iškrečiama į formas, kildinama 8 val. ir kepama apie 1 val iki  180 laipsnių  įkaitintoje orkaitėje.
Kiekvieną kartą, užmaišius naują tešlą,  6 šaukštai jos ,,nukabinama“ ir paliekama šaldytuve kitos savaitės naujai duonai.
Kolegės mama minėjo, kad raugą  galima ir užsišaldyti. Esu tokią atsargą sukaupusi, tačiau su atšildytu raugu keptos duonos kildinti dar nebandžiau.

Dirvinė usnis (Circium arvense L.) laikoma viena įkyriausių piktžolių.  Jos neparavėsi be pirštinių, o nepašalinus ilgo šakniastiebio nauji ūgliai kalasi su dviguba jėga. Negana to, ,,parašiutais“ apsirūpinusių vieno augalo sėklų užtektų visam laukui apsėti…
Tačiau   jaunos dirvinės usnies stiebas labai minkštas ir sultingas. Paruoštas patiekalų gaminimui jis  forma primena šparagus.  Vienas paprasčiausių patiekalų- kepti usnių ūgliai.
usniu-sparagai-thistle-for-food
Prisiskiname  gerą pluoštą usnių stiebų. Beje, darbuotis geriau su pirštinėmis.
usniu-stiebai-maistui-thisle-for-food
Jei dalis stiebo pradėjo medėti ar jis pažeistas kenkėjų (išgraužtas stiebo vidus) – tas vietas pašaliname.Nuo stiebo nuskiname lapus, o apatinėje dalyje ( jei paviršius kietas)- su aštriu peiliuku nulupame ir viršutinį sluoksnį. Stebus susmulkiname norimo dydžio gabaliukais.
usniu-sparagai-thistle-stipe-for-food
Apvoliojame kiaušinių plakinyje ( kiaušiniai,  šiek tiek druskos ir pipirų) ir džiuvėsėliuose.
Kepame aliejuje.
Jei į plakinį įmaišysime  kelias skilteles  smulkinto/sutrinto česnako,  bus aštriau, kvapniau.
Prie šio patiekalo nepamaišys ir vyno taurė, o jei pagaminsite aštresnius – jis taps  užkanda prie alaus.
Beje, usnių ,,šparagai“ skanūs tiek karšti,  tiek jau atvėsę.

Šiai sriubai,  be jaunų dilgėlių,  reikės kelių bulvių, grietinės arba jogurto, svogūnų ir krapų.
Bulvės  išverdamos sultinyje (tikrame arba iš kubelio), sumetamos dilgėlės ir masė  sutrinama (patogiausia blenderiu).
Kiek dėti dilgėlių, kiek bulvių ir kiek vandens- skonio reikalas.
dilgeliu-sriuba-pertrinta_1
Konsistencija gali būti įvairiausia: nuo skystos sriubos iki košės.
O jei lysvėje  svogūnų laiškų dar nėra – pravers pasodinti ant palangės.
svogunu-laiskai-namuose

Bendraukime:

Tel. 8 652 84 648

Paieška
Draugai