Mutinys

Mutinys lydėjo visas mano Kazlų Rūdos miškų Sarapinų kaime praleistas vaikystės vasaras.
Ir jei močiutė kviesdavo valgyti mutinio, tai visi žinojome, kad ant stalo rasime  didžiulį šio gardaus, sotaus ir paprasto patiekalo dubenį, nes vienos lėkštės… nepakakdavo niekam.
Mutinys  gaminamas labai lengvai ir greitai.
Su paprasta trintuve sutriname mėlynes, pilame cukraus ir masę skiedžiame vandeniu maždaug 4-7 kartus (kiek pilti cukraus ir vandens – skonio reikalas).
Į gautą tirštą ,,sriubą“ įmetame keletą saujų juodos duonos kubelių.
Išmaišome ir valgome iš karto.

P.S.  mano dukros, kurios  nuo  pat kūdikystės  taip pat jau yra įpratusios prie šio valgio, švelniai patarė: ,,Nedėk tu to mutinio į ,,Žolynus“ — kas jo nežinos… Tačiau  kai apklausiau 10 žmonių ir tik 1 iš jų prisiminė kas tai per patiekalas, surizikavau… Beje, tas  žmogus,   pasirodo,  taip pat buvo suvalkietis :).