Ryto sumuštinis su nakviša
Nakvišos. Jei jų aliejaus nebūtų, anot reklamos, visos moterys pražūtų.
Tačiau šis kažkada iš Amerikos į Europą patekęs ir sėkmingai su vietiniais augalais susigyvenęs dvimetis augalas valgomas VISAS.
O svarbiausia kad viskas nepaprastai paprasta.
Pernais iš tamsios sėklelė sudygusi ir neploną mėsingą šaknį išauginusi nakviša (Oenothera biennis L.) šiemet ruošiasi pavirsti skaisčiai geltona žvyringų, nederlingų laukų ir pakelių puošmena. Deja, tik metams. Rudenį išbarsčiusi begalę sėklų ji tampa visą žiemą mažomis tulpelėmis pasipuošusiu stagaru. Jis, beje, kažkuo primena verbą.
O štai antrametės nakvišos lapeliai mums rausva skrotele šypsosi jau iš po sniego. Pirmasis žalėsis.
Nei sėti, nei ravėti, nei dangstyti, nei retinti.
Rausvi lapeliai valgomi ir vieni, tačiau ypač pagyvina salotas, papuošia patiekalus.
Ryto sumuštinis:
Lydytos varškės užteplė sumaišoma su dilgėlių ir porų miltais ir tepama ant duonos (rupios, naminės, su skaldytais grūdais), skaninama pomidoro griežinėliu, puošiama nakvišos lapeliais.
O kas nori kad stalas „sužydėtų“ , te į lekštes su užkandžiais įterpia nakvišos skrotelių.
Jei jau užsinorėjote šių lapelių, juos pjaudami, nepalikite ir šaknies žemėje. Ji dar pravers: pvz. sriuboje pakeis bulves.