Bergenijos arbata

Tie, kas  nuskynė ir į kompostą išmetė parudusius bergenijų lapus,  gali prie šio straipsnelio grįžti…pavasarį.
Nes į kompostą nukeliavo  ne  „numirę“ bergenijų lapai, o puiki arbata.  Naujų kvapniai arbatai tinkamų lapų bergenija  padovanos nutirpus sniegui.
Bergenija (Bergenia crassifolia) natūraliai auga  kalnuotose Sibiro, Altajaus, Vidurinės Azijos vietovėse lapuočių, kedrų miškuose,  tad pas mus taip pat geriausiai jaučiasi šiek tiek šešėliuotoje vietoje. Gal todėl  ji taip mėgstama ne tik gėlynų pakraščiuose bet ir …kapuose.
Paklausinėjus gėlynų šeimininkų pasidaro aišku, kad bergenija yra vertinama visų pirma dėl savo nereiklumo – ji  daugiametė, nebijo sausrų, žaliuoja visus metus, suformuoja  plačią lapiją.

O štai apie jos gydomąsias  ir skonines savybes yra girdėjęs labai retas. Augalo arbata  ne tik švelniai tonizuoja, bet ir stabdo puvimo procesus žarnyne, veikia priešuždegimiškai ir ji… labai skani.
O ruošti šią arbatą labai paprasta. Nuskintus lapus tereikia nuplauti vandeniu ir  palaikyti atviroje vietoje kol išdžius. Tai įvyksta greitai  net ir nedžiovinant specialiais prietaisais. Sausus lapus tereikia sugniaužyti rankomis ir jie subirs į mažus, arbatai jau tinkančius gabalėlius.
O šiuos jau plikome  įprastai,  kaip ir bet kurią kitą arbatą.
Jei kartais  išgirsite  ką nors sakant „Aлтайский чай“ (Altajaus arbata) , žinokite, kad kalbama apie šią, bergenijos  lapų arbatą.