Kaip pastarnokai padeda krienams…krienuose

Mes, moterys, išradingos ir tiesa sakant, suktos :).
Bet dėl vienos suktybės man nei gaila, nei gėda.  Netgi, sakyčiau, drįstu didžiuotis  Suktybės kodinis pavadinimas: „Kaip šeimai sumaitinti …pastarnokus“.
Pastarnokas (Pastinaca sativa L.) – pati nereikliausia daržovė. Pati išsisėja bei užauga ir nelabai derlingoje dirvoje. Dažnai juos galima sutikti ir laukinėje gamtoje: pakelėse, pievose, dykvietėse.  Vidurvasarį  taip išskleidžia lapiją, kad  galima juos pamiršti iki tol, kol prireiks į patiekalą- jokia naujai išdygusi žolė jų nebeužstelbs. Šaknų dydžiu jie dažnai pralenkia morkas ir gali prisivyti ir cukrinį runkelį. Be to, neteko matyti, kad juos kas nors ypatingai mėgtų apgraužti, o  antrais metais sužydęs pastarnokas privilioja tuntus vabzdžių. Ir dar: jie žiemoja dirvoje, tad jei žemė neįšalusi, galite jų šaknis kasti  kad ir viduržiemį (beje, šios nuotraukos herojams kaip tik tai ir nutiko 2014 m. sausio 12 dieną).  Tad  atrodo,  kad užsisėjai daržą pastarnokais ir gali miegoti kur ant krosnies – tikras daržininkų džiaugsmas ir gerovės pagrindas turėtų būti ta didžiulė, riebi balta šaknis.  Juolab, kad pastarnokų šaknyse  yra ir baltymų,  ir cukrų, ir fosforo, ir vitamino C, tt.

Bet, deja, jie turi vieną bėdą: dėl eterinių aliejų ir aromatinių medžiagų kvapo ir specifinio skonio ne visi juos mėgsta. Namų bandymų  su užsiaugintais pastarnokais buvo atlikta kuo įvairiausių: pertrintos sriubos, troškiniai, salotos, blyneliai  ir kt. Šeimynos verdiktas visais atvejais buvo vienas:  „Ir vėl tu tų  p….. čia pridėjai. Fu…“

Pirmą kartą tos frazės  iš savo 4 šeimos narių neišgirdau kai pastarnokų griežinėlius  pabandžiau iškepti lydytame svieste.Valio. Beje, tikrai skanu.
Antrasis būdas – pastarnokų kava.

Trečiasis būdas – įvairių daržovių sultys įmaišant ten  ir pastarnokų sulčių.

Ketvirtasis  būdas gimė tuomet, kai visa apsiašarojusi nuo smulkinamų krienų pradėjau mąstyti kuo čia tą koncentratą praskiedus taip, kad nenukentėtų konsistencija ir spalva. Ir, eureka, po ranka pasipainiojo šaldytuvo apačioje nuobodžiaujantis  baltas, kaip ir  krieno šaknis,  pastarnokas.

Nedrąsiai šaukštelį  naujųjų krienų ištiesiau  vyrui…ir jis nesuprato, kad  ten yra pastarnokų –   krienai taip užslopino specifinį jų kvapą ir skonį. Krienus palaimino ir uošvis – tikras šio patiekalo ekspertas.

Taigi dabar mes krienus gaminame paprastai ir greitai: supjaustome abi daržoves nedideliais gabaliukais ir malame lėtaeige sulčiaspaude, o po to jos atskirtas sultis ir tirščius sumaišome.Pagaminame  mišinį iš vandens, cukraus, citrinos rūgšties ir druskos (literatūros rekomenduojamas santykis 300 g. krienų  masei  yra šis: 450 g. vandens,  po 20 g. cukraus ir druskos, apie 10-15 g. citrinos rūgšties arba  250 g.  9% acto).  Daržovių masę marinatu  skiedžiame iki norimos konsistencijos bei skonio ir šauname … į šaldytuvą.  Taip pagaminti krienai nei juoduoja, nei greitai genda. Skanaus.